Prieš 350 metų,
1667 metų vasario 27 dieną, gimė Liudvika Karolina Radvilaitė – paskutinioji iš
Biržų-Dubingių protestantiškosios Radvilų giminės šakos. Jos tėvas Boguslavas
Radvila tais pačiais metais surašė, net šiems
laikams prasmingą, instrukciją savo dukters auklėtojams. Ypač įdomi šios
instrukcijos „gastronominė“ dalis: „...ir tegul
valgo reguliariai, [pusryčius] aštuntą, pietus – vienuoliktą, o vakarienę –
šeštą arba septintą. <...> ir, kiek tik galima, reikia ją pratinti prie
tam tikrų patiekalų, kurie jai patinka, nes didelė [maisto] įvairovė ligų
priežastis yra ir taip pat negerai, jei tarp pusryčių ir pietų ar pietų ir
vakarienės kas valgo ar geria. <...> Maitinti per daug delikačiai
nereikia. Galima pratinti ir prie grubesnių valgių. Tačiau vengti per daug
prieskoniais gardintų ir persūdytų patiekalų, o taip pat svogūnų, cukraus ir
vaisių bei panašių karštų ir sunkiai virškinamų dalykų, kurie jos lyčiai ir
sveikatai kenkia. Jei norės vaisių, tevalgo geriau juos iš ryto [tuščiu
skrandžiu], nes tuo metu juos valgyti sveika, tačiau po valgio vaisiai, kenkia
[sveikatai]. Ir tegul vengia stiprių gėrimų, visokių Reino ir vengriškų vynų,
petersemonų, sektų, midų ir degtinių, nes šiuos vynus ir degtines tik sveikatai
sutrikus vartoti reikia; tačiau, tegul geria lengvą, išlaikytą, skaidrų,
nerūgštų alų; taip pat prancūziškus vynus, kartais alikantą arba malvaziją (kai
jau tai galės daryti), bet nedažnai. <...> Burną tegul po kiekvieno
valgio švariu vandeniu išsiskalauja ir dantis šiurkščia servetėle nutrina, kad
neskaudėtų...“.
Kokius patiekalus valgydavo Radvilų vaikai sužinome iš XVIII amžiaus
pabaigos dokumentų. Pavyzdžiui, 1783 metų sausio 16 dieną pietums jie valgė
perlinių kruopų sriubą, kaliaropę, keptą salsefiją (tragopogon
porrifolius, valgomasis pūtelis) ir pulardą; sausio 18 dieną pietums buvo patiekta balinta
rūgštynių sriuba, lapinis kopūstas, veršiuko smegenys su padažu ir kepta
pularda, o sausio 22 dieną – perlinių kruopų sriuba, morkos ir pularda. Taigi,
vaikiškas meniu pakankamai aiškus: sriuba, troškintos ar keptos daržovės ir
mėsiškas patiekalas, pagamintas iš ne-grubios, ne raudonos mėsos (dažniausiai
paukštienos).
Belieka paskutinis žingsnis – Radviliški, bet
vaikiški savaitgalio pietūs. Kad iš tikro atsidurtume Liudvikos Karolinos laikų
Radvilų dvare, pasinaudokime XVII amžiaus pabaigoje surašyta šios giminės
virėjo receptų knygele bei jos „amžininke“, Stanislawo Czernieckio „Compendium
Ferculorum...“. Pirmiausia sriuba. Jai panaudokime XVII amžiaus patiekalo su
perlinėmis kruopomis receptą: „...paimk kaplūno, arba žąsies mėsos, susmulkink,
sudėk į puodą, įpjaustyk smulkiai svogūnų ir petražolių, užpilk sultiniu, įberk
perlinių kruopų, įdėk gero sviesto, pipirų, šafrano. Išvirk ir patiek karštą...“.
Antrasis patiekalas – kepta vištiena: „...paimk riebią vištą, supjaustyk
gabalais, išimk kaulus, pabarstyk truputį druska. Pavoliok miltuose, dėk į
įkaitintą sviestą ir kepk, kad apskrustų. Kai iškeps, sudėk į puodą, pabarstyk
cukrumi, pagardink gvazdikėliais, cinamonu, pipirais, citrinos žievele. Pusę
kvortos vyno įpilk ir tegul troškinasi...“. Šiems pietums betrūksta tik
daržovių – paimkite jų, patroškinkite ir pakepinkite, pagal savo skonį.