2014 m. gegužės 23 d., penktadienis

Lietuviški kavos istorijos momentai

Kavos paplitimas Abiejų Tautų Respublikoje susijęs su vienu visai Europai ypač svarbiu istoriniu įvykiu. 1683 metais didžiulė Osmanų kariauna apsiautė dabartinės Austrijos sostinę Vieną. Apsiaustam miestui į pagalbą judėjo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė, vadovaujama puikaus karo vado, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio. Lietuvių ir lenkų husarų būriai pralaužė turkų gynybą ir privertė juos bėgti. Mūšis buvo laimėtas, Viena išlaisvinta, Tačiau, Vienos mūšis buvo svarbus ne vien politinėje, bet ir kulinarijos istorijoje. Per Vienos apsiaustį priešindamasis turkams, pasižymėjo toks Jerzy Franciszek Kulczycki. Pasak legendos, po pergalės jam atiteko didžiulės turkų kavos pupelių atsargos, ir šiame mieste J. F. Kulczycki atidarė pirmąjį „kaffenhauzą“ – šiuolaikinės kavinės pirmtaką. Iš Vienos panašios įstaigos plito ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Keliaudami iš Vilniaus į Uteną, maždaug 75 kilometrai nuo Vilniaus, pravažiuojame dabar nežymų kaimą, vadinamą Kapanauza. Tai tolimas priminimas apie anų laikų „kaffenhauzą“, stovėjusį prie XVII-XVIII amžiais svarbaus kelio iš Vilniaus į Rygą.
Na, o pabaigai, vienas kavos receptas. Galime jį vadinti lietuviškos kavos receptu, nes jis publikuotas Anos Ciundzievickos 1848 metų „Lietuvos šeimininkėje“. Autorė rašo: “...kavos skonis priklauso nuo jos skrudinimo <...> skrudinti reikia krosnyje, kurioje malkos jau sudegę, bet likęs karštis <...> tik krosnis neturi būti per daug karšta. Pupeles reikia skrudinti nuolat maišant, kad skrustų tolygiai <...> kai tik pradeda tamsėti ir spragsėti [trūkinėti], reiškia skrudinimas beveik baigtas. Reikia tik žiūrėti tik, kad pupelės nebūtų drėgnos. Geriausiai kavai reikia imti ¼ dalį skrudintų cikorijos šaknų <...> jos turi būti taip pat skrudintos kaip ir kava: nesudegę, bet ir ne drėgnos. Cikorijas reikia pirmiau paskrudinti, po to ant stalo paskleisti, kad išsivėduotų. Kai jau kava bus paskrudusi, cikorijas reikia sustumti į krūvą, užpilti skrudinta kava ir uždengti skepeta, kad kavos kvapas neišgaruotų, o į cikorijas įsigertų. Kai kas, skrudindami kavą, į skardą su pupelėmis įmeta šviežio, nesūdyto sviesto gabalėlį, maždaug riešuto dydžio. Nežinau, kaip tai paveikia kavą, bet esu tokios gėrusi ir ji tikrai buvo nuostabi...”.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą