Abiejų Tautų Skoniai

Lietuva ir Lenkija; Vilnius, Varšuva ir Krokuva; lietuviai ir lenkai – tai erdvė, kuri buvo suskaldyta XIX amžiaus pabaigos nacionalizmo idėjų. Lygiai prieš šimtą metų, 1914 metais, istorikas Voicechas Baranovskis knygoje „Lenkijos ir Lietuvos istoriniai ryšiai“ pastebėjo: „...lenkų ir lietuvių ginčas – tai fatališkas, priešų rankos įžiebtas sielų gaisras <...> norint užkirsti kelią kivirčams, reikia pradėti nuo sąžiningo žvilgsnio į istoriją...“. 

Lapkričio 11 d. - Lenkijos Nepriklausomybės diena. Tada, 1918 metais, Pirmojo pasaulio pabaigoje subyrėję Rytų Europos imperijos, atvėrė kelią daugelio tautinių valstybių susikūrimui. Tarp jų buvo ir Lenkija, ir Lietuva. Pirmuoju atkurtos Lenkijos prezidentu tapo žemaitis bajoras Gabrielius Narutowiczius. Taip, tas pats Narutowiczius, kurio brolis Stanislovas Narutavičius buvo Vasario 16 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras... Beje, tradicija tęsiasi. Ar žinote, kad pagal dabartinius Lietuvos Respublikos įstatymus, dabartinis Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisławas Komorowskis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę?

Abiejų Tautų kultūros mainai tęsiasi jau daugiau kaip 600 metų. Istorijoje Tautų kultūros tapo tokios artimos, kad, neretai, sunku atskirti ką vieni perėmėme iš kitų. Tas pats ir gastronomijos istorijoje. Kurios šalies maisto kultūros šaltiniu galėtume vadinti Vincentinos Zavadzkos lenkų kalba parašytą ir Vilniuje išleistą „Lietuvos virėją“? Patiekalų, kuriems priskirtas „lenkiškumo“, „Krokuvos“, „Varšuvos“ epitetas rasime kone kiekvienoje Lietuvos kulinarinėje knygoje, pradedant Radvilų virėjo XVII amžiaus užrašų knygelėje pateiktą „Lydekos, paruoštos lenkišku būdu“ receptą ir baigiant šiuolaikiniais receptais internete.

O kokiu patiekalu galėtume pažymėti Lenkijos Nepriklausomybės dieną? Rekomenduočiau mozūrą ar mozūrėlį. Mokslininkų teigimu, praeityje šis žodis lietuvių kalboje buvęs lenkų tautos pavadinimo sinonimu. Taigi, pajuokaudami, galime sakyti, kad mozūras yra kone lenkiškiausias patiekalas lietuviškoje virtuvėje. Daug mozūrų ir mozūrėlių receptų pateikia mums jau pažįstama Vincentina Zavadzka. Štai vienas jų – Marcipaninis mozūrėlis. Kodėl marcipaninis – Lenkijos Nepriklausomybės diena sutampa su svarbia krikščioniška švente – Šv. Martynu. Viena legendų pasakoja, kad marcipanas – Šv. Martyno duona. Taigi, marcipaninis mozūrėlis šią dieną turi net kelias prasmes. 

Patiekalui reikės: 1 svaro migdolų, 8-9 kiaušinio baltymų ir 1 svaro cukraus. Nuvalytus migdolus supilkite į indą, įdėkite keturis baltymus ir viską sutrinkite; po to įdėkite cukrų ir išsukite. Perpilkite masę į puodelį ir įdėkite tiek baltymų, kad masė būtų tirštos košės konsistencijos. Statykite puodelį ant ugnies ir intensyviai maišydami šildykite tol, kol ji taps karšta. Tada karštą masę suvyniokite į cukrumi pabarstytą sviestinį popierių ir palikite, kad visiškai atauštų. Tada masę iškočiokite ant popieriaus lapo, apipjaustykite iki taisyklingos (apskritos ar stačiakampės) formos. Nupjaustytas dalis taip pat iškočiokite juostelėmis ir jomis aplipdykite marcipaninio „blyno“ kraštus suformuodami tarsi dubenėlį neaukštais kraštais. Tada mozūrėlį įdėkite orkaitėn ir kepkite, kol taps auksinės spalvos. Išėmę iš orkaitės, apliekite cukraus glajumi, padžiovinkite ir dar apliekite uogiene.