Šiuo laiku, rugsėjo
pabaigoje, prieš 627 metus Vilniaus pilių teritorijoje buvo neramu. Vytautą
remianti Vokiečių Ordino kariuomenė buvo apsiautusi Vilniaus pilis, kuriose
įsitvirtinę Jogailos šalininkai. Pirmiausia puolama medinė, Kreivoji pilis.
Kaip rašo Stephenas C. Rowellas: „...puolė
aukštą medinę pilį su bombardomis (patrankomis), laidynėmis, katapultomis. Karo
technika (apgulties mašinos) naudota kartu su lankininkų ir inžinierių (kasėjų)
pagalba. Šeštą dieną pilis sudegė…“.
Prie šio žygio buvo prisijungęs ir būsimasis Anglijos karalius Henrikas Bolingbrokas. Kartu su juo atvykę lankininkai padėjo užimti Vilniaus Kreivąją pilį. Anglai pasižymėjo narsa. Kaip rašė Thomas Walsinghamas: „...jo kariaunos nariai pirmi užlipo ant sienos ir ten pastatė grafo vėliavą, kitiems sustojus ir nežinant, ką daryti....“. Už šį žygdarbį vienas iš pono Bourserio tarnų net buvo premijuotas 4 šilingais, o arbaletininkas, tarnavęs šalia pono, kai šis traukė Vilniaus pilies sienos viršumi užsidirbo net 6 šilingus ir 8 pensus.
Tačiau mums įdomiausia gastronominė šio žygio pusė. Remdamiesi grafo Henriko iždininko Richardi Kyngeston išrašytomis sąskaitomis sužinome, kad rugsėjo 5-24 dienomis didiko stalui Vilniuje nuolat buvo perkama duonos, miltų, medaus, druskos, kiaušinių, jautukų, avių, gaidžių, vištų ir žąsų. Rečiau – riešutų, taukų. Antrą apsiausties savaitę iždininkas nupirko karvę, kad ponas galėtų šviežią pieną gerti. O vieną kartą (greičiausiai Kreivosios pilies užėmimo proga) didiko stalui buvo gauta dovanų nuo Livonijos magistro: vienas jautis, keturi avinai ir net du povai.
Povų
valgymas, buvęs populiarus viduramžių Europoje, pradėjo nykti Renesanso
epochoje. Apie juos žinių randame ir Lietuvoje. Naminiai povai minimi XVI
amžiaus Lietuvos statutuose. Pavyzdžiui, Pirmajame Lietuvos statute (1529
metais) povo vertė prilyginta 6 karvių vertei. Bene vienintelį Lietuvoje ir
Lenkijoje žinotą povo paruošimo valgymui receptą, turime paskelbtą Alexijaus Pedemontano knygoje, kuri
XVIII amžiuje išversta į lenkų kalbą („Alexego Podemontana medyka y filozofa taiemnice....“).
Receptas buvo pakartotinai publikuotas 2016 metais Jarosław Dumanowski, Dorota Dias-Lewandowska
ir Marta Sikorska knygoje „Staropolskie przepisy kulinarne“. Taigi: „... povą užmušk ir perdūręs jo
galvą išleisk kraują. Perpjauk jo odą nuo gerklės iki pat uodegos ir ją su
visomis plunksnomis, galva ir kojomis nuimk. Patį povą paruošk kuo geriausiai
kepimui, su brangiais prieskoniais ir kvepiančiosiomis žolelėmis.Prismaigstyk
jo krūtinę gvazdikėlių, o kaklą apvyniok baltu skudurėliu ir kepdamas nuolat tą
skudurėlį drėkink, neleisk jam sudžiūti. Kepk pasmeigęs ant iešmo. O kai nuo
iešmo nuimsi, “apvilk” jį ta pačia oda su plunksnomis ir patupdyk lėkštėje, ir
nešk jį į stalą. Taip ir kitus paukščius – gerves, žąsis, fazanus ir kaplūnus
galima paruošti. O odą, iš vidaus, smulkintais prieskoniais arba kadagio
milteliais dar galima įtrinti, nes oda gi nekepta ir nuo jos kepsnys gali
išsipurvinti, jei to nepadarysi...“.
Prie šio žygio buvo prisijungęs ir būsimasis Anglijos karalius Henrikas Bolingbrokas. Kartu su juo atvykę lankininkai padėjo užimti Vilniaus Kreivąją pilį. Anglai pasižymėjo narsa. Kaip rašė Thomas Walsinghamas: „...jo kariaunos nariai pirmi užlipo ant sienos ir ten pastatė grafo vėliavą, kitiems sustojus ir nežinant, ką daryti....“. Už šį žygdarbį vienas iš pono Bourserio tarnų net buvo premijuotas 4 šilingais, o arbaletininkas, tarnavęs šalia pono, kai šis traukė Vilniaus pilies sienos viršumi užsidirbo net 6 šilingus ir 8 pensus.
Tačiau mums įdomiausia gastronominė šio žygio pusė. Remdamiesi grafo Henriko iždininko Richardi Kyngeston išrašytomis sąskaitomis sužinome, kad rugsėjo 5-24 dienomis didiko stalui Vilniuje nuolat buvo perkama duonos, miltų, medaus, druskos, kiaušinių, jautukų, avių, gaidžių, vištų ir žąsų. Rečiau – riešutų, taukų. Antrą apsiausties savaitę iždininkas nupirko karvę, kad ponas galėtų šviežią pieną gerti. O vieną kartą (greičiausiai Kreivosios pilies užėmimo proga) didiko stalui buvo gauta dovanų nuo Livonijos magistro: vienas jautis, keturi avinai ir net du povai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą