Ponios Elizos Irenos saldumynai

Šiame tinklaraštyje jau buvo rašyta apie įdomų Lietuvos dvarų kasdienybės istorijos šaltinį – Magdalenos Komorowskos (mergautine pavarde Nelencz-Górskos) atsiminimų knygą „Sugrįžimas į Žemaitiją“. Šiandien panagrinėkime kitą, susijusią istoriją – ponios Magdalenos anytos, ponios Elizos Irenos Komorowskos (mergautine pavarde Römer) verslą – saldumynų fabrikėlį netoli Rokiškio buvusiame Kavoliškio dvare.
Kaip teigiama Rokiškio krašto muziejaus svetainėje, „...jaunoji grafienė, atitekėjusi į Kavoliškio dvarą [apie 1891 metus], ėmėsi kurti verslą – įsteigė saldumynų fabrikėlį...“. Rokiškio krašto muziejaus rinkiniuose saugoma nemažai šios manufaktūros dokumentų. Iš jų sužinome apie įspūdingą gaminių asortimentą: 5 rūšių angliški arbatos sausainiai (Albertas, mimoza, koketės, pusmėnuliai ir kt.), 32 rūšių sveriami meduoliai (karališki, su vaisiais, Liubeko, angliški, „Bombes imperiales“, Niurnbergo, Karsbado, diplomatų, Torūnės, anyžiniai, šokoladiniai, mėtiniai ir kt.), 7 rūšių meduoliai plytelėmis, 9 rūšių grietininiai saldainiai „Délices” (su šokoladu, kava, romu, ananasais ir kt.), minkštos ir kietos karamelės, marmeladai (obuolių, kriaušių), grietininiai sūreliai ir net Kamambero ir Edamo rūšių sūriai.
Panagrinėkime vieną šios manufaktūros gaminį – angliškus arbatos sausainius „Albertas“. Angliški arbatos sausainiai Lietuvoje plito kartu su angliška arbatos gėrimo mada XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje. Originaliai šis kepinys vadintas anglišku žodžiu „biscuit“, o Lietuvą okupavusioje Rusijos imperijoje – paraidžiui, „бисквит“. Dėl šios priežasties dalis Lietuvos gastronomijos istorijos tyrėjų vadina juos neteisingai – biskvitais ir tapatina su viena iš saldžių pyragų atmainų. Tokio nesusipratimo priežastis, veikiausiai, glūdi ne tik XVIII-XX amžių Rusijos okupacijoje, bet ir amerikietiškuose biskvituose, kurie yra panašesni į mūsiškius pyragus nei į angliškuosius „biscuit“ (angliškųjų „biscuit“ atitikmuo už Atlanto yra „cookie“).Galime būti tikri (tai matoma ant kepinių etikečių), kad ponia Eliza Irena biskvitais vadino ne pyragus, o tikrus angliškus arbatos sausainius, tuo metu lenkiškai dar vadintus labai taikliu žodžiu – „herbatiniki“ (lietuviškai reikštų „arbatinukai“). Vienos šių sausainukų rūšies pavadinimas „Albertas“ kilo nuo garsios Anglijos valdovės, karalienės Viktorijos (1819-1901) vyro Alberto (1819-1861) vardo. Viktorijos valdymo laikotarpiu šie sausainiai (beje, kaip ir sausainiai „Viktorija“) buvo populiarūs tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose Europos šalyse.
Autentišką angliškų arbatos sausainių „Albertas“ receptą randame 1863 metais Londone išleistoje angliškoje gastronomijos knygoje, Charleso Elmé Francatelli „The cook's guide, and housekeeper's & butler'sassistant: a practical treatise on English and foreign cookery…“. Jei norėsite pasilepinti šiuo skanėstu savaitgalį jums reikės: 10 uncijų (1 uncija yra lygi 28-29 g) cukraus, 8 uncijų gerai susmulkintų migdolų, 6 uncijų kvietinių miltų, 12 kiaušinių trynių, 14 kiaušinių baltymų, 2 uncijų susmulkintų apelsinų žievelių cukatų, arbatinio šaukštelio cinamono miltelių, ½ arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių, trupučio tarkuotos citrinos žievelės. Gaminimo procesas yra toks: gerai sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei du baltymus ir palaikykite dvidešimt minučių; tada įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite viską, įdėdami miltus, karameliuotas apelsinų žieveles ir prieskonius; tada formuokite sausainukus, dėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite juos krosnyje. Kitas būdas yra visą tešlos gabalą kepti krosnyje, atitinkamo dydžio inde, o kai atvės – supjaustyti jį plonais sausainukais.