Kiekvienais metai,
Šventojo Lietuvos globėjo, Šv. Kazimiero dieną Vilnius pasitinka mugės
šurmuliu. Senoji Šv. Kazimiero mugė turėjo vieną, jai būdingą, gastronominį
atributą – Smurgainių riestainius („barankas“), jidiš kalba vadinamus „beygl“.
Dabartinės Baltarusijos nedidelio miestelio vardu pavadintais gardėsiais būdavo nukrauti Kaziuko mugės prekystaliai. Į turgų atveždavo jų daugybę, kartais net valtimis Nerimi atplukdydavo. Pradžioje riestainiai buvo vienodo dydžio, dviejų rūšių: „cukriniai“ ir „su juodgrūde“. Vėliau greta jų pradėti gaminti ir didesni, pagardinti vaniliniai, šokoladiniai ir apibarstyti aguonomis riestainiai. Kaip rašo savo straipsnyje prof. Libertas Klimka: „...Kaziuko mugė stebino visus riestainėlių gausumu. Negalima buvo nė suskaičiuoti, kiek vežimų ir stalų su būdelėmis riestainėlių žagais apkrauta stovėjo. Anot vieno pardavėjo, jeigu visus šios mugės riestainėlius ant virvelės suvertum, virtinė būtų nuo Vilniaus iki Kauno. Tačiau ir pirkėjų netrūko: jau trečią mugės dieną buvo belikę tik porą stalų su keletu virtinėlių palaikių riestainėlių. Seniau gerą vardą turėjo tik Smurgainių riestainėliai. Kadangi dabar Smurgainys liko rusų valdžiai, gerai sekėsi ir Vilniaus riestainėlių kepėjams. Tačiau pardavėjai dar senu įpratimu tebešaukė pirkėjus prie Smurgainių riestainių...“.
Smurgainių riestainių skonio paslaptis – apvirinimas prieš šaunant į krosnį ir barstymas specifiniu prieskoniu – juodgrūdės sėklomis. Jei norte šiais riestainiais paskanauti savo namuose, Jums reikės: maždaug 1 kg kvietinių miltų, 50 g mielių, 250 ml pieno, 50 g cukraus, žiupsnelio druskos ir juodgrūdės sėklų. Iš miltų, pieno, mielių, sukraus ir druskos užmaišoma minkšta tešla. Ji pakildinama, po to dar kartą atminkoma, pridedant tiek miltų, kad neliptų prie rankų. Tada iš jos formuojami riestainiai. Riestainių dydis – jūsų pasirinkimas. Man labiausiai patinka maždaug 10–12 centimetrų skersmens. Kol gaminate tešlą ir riestainius, reikia įkaitinti orkaitę maždaug iki 200 laipsnių, o ant viryklės užvirinti platų puodą vandens. Kepimo skardą įdėkite į orkaitę, kad pašiltų. Dabar prasidės linksmoji dalis. Riestainius po vieną ar kelis (priklauso nuo puodo talpos) leiskite į verdantį vandenį, sulaukite, kol iškils į paviršių, išgriebkite kiaurasamčiu ir dėkite į pašildytą skardą, išklotą kepimo popieriumi. Čia reikia suktis iš tikro sparčiai, nes pavirinta mielinė tešla pradeda trauktis ir, jei viską atliksite lėtai, jūsų riestainiai gali būti labai kieti, tikri medinukai. Prieš šaudami į orkaitę, riestainių paviršių pabarstykite juodgrūdės sėklomis. Kitas variantas – kiek pakepintų riestainių viešų tepti išplakto kiaušinio ir juodgrūdės sėklų mišiniu. Riestainius kepti reikia tol, kol gražiai paruduos viršus.
Dabartinės Baltarusijos nedidelio miestelio vardu pavadintais gardėsiais būdavo nukrauti Kaziuko mugės prekystaliai. Į turgų atveždavo jų daugybę, kartais net valtimis Nerimi atplukdydavo. Pradžioje riestainiai buvo vienodo dydžio, dviejų rūšių: „cukriniai“ ir „su juodgrūde“. Vėliau greta jų pradėti gaminti ir didesni, pagardinti vaniliniai, šokoladiniai ir apibarstyti aguonomis riestainiai. Kaip rašo savo straipsnyje prof. Libertas Klimka: „...Kaziuko mugė stebino visus riestainėlių gausumu. Negalima buvo nė suskaičiuoti, kiek vežimų ir stalų su būdelėmis riestainėlių žagais apkrauta stovėjo. Anot vieno pardavėjo, jeigu visus šios mugės riestainėlius ant virvelės suvertum, virtinė būtų nuo Vilniaus iki Kauno. Tačiau ir pirkėjų netrūko: jau trečią mugės dieną buvo belikę tik porą stalų su keletu virtinėlių palaikių riestainėlių. Seniau gerą vardą turėjo tik Smurgainių riestainėliai. Kadangi dabar Smurgainys liko rusų valdžiai, gerai sekėsi ir Vilniaus riestainėlių kepėjams. Tačiau pardavėjai dar senu įpratimu tebešaukė pirkėjus prie Smurgainių riestainių...“.
Smurgainių riestainių skonio paslaptis – apvirinimas prieš šaunant į krosnį ir barstymas specifiniu prieskoniu – juodgrūdės sėklomis. Jei norte šiais riestainiais paskanauti savo namuose, Jums reikės: maždaug 1 kg kvietinių miltų, 50 g mielių, 250 ml pieno, 50 g cukraus, žiupsnelio druskos ir juodgrūdės sėklų. Iš miltų, pieno, mielių, sukraus ir druskos užmaišoma minkšta tešla. Ji pakildinama, po to dar kartą atminkoma, pridedant tiek miltų, kad neliptų prie rankų. Tada iš jos formuojami riestainiai. Riestainių dydis – jūsų pasirinkimas. Man labiausiai patinka maždaug 10–12 centimetrų skersmens. Kol gaminate tešlą ir riestainius, reikia įkaitinti orkaitę maždaug iki 200 laipsnių, o ant viryklės užvirinti platų puodą vandens. Kepimo skardą įdėkite į orkaitę, kad pašiltų. Dabar prasidės linksmoji dalis. Riestainius po vieną ar kelis (priklauso nuo puodo talpos) leiskite į verdantį vandenį, sulaukite, kol iškils į paviršių, išgriebkite kiaurasamčiu ir dėkite į pašildytą skardą, išklotą kepimo popieriumi. Čia reikia suktis iš tikro sparčiai, nes pavirinta mielinė tešla pradeda trauktis ir, jei viską atliksite lėtai, jūsų riestainiai gali būti labai kieti, tikri medinukai. Prieš šaudami į orkaitę, riestainių paviršių pabarstykite juodgrūdės sėklomis. Kitas variantas – kiek pakepintų riestainių viešų tepti išplakto kiaušinio ir juodgrūdės sėklų mišiniu. Riestainius kepti reikia tol, kol gražiai paruduos viršus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą