Dažnas vilnietis, keliaudamas iš miesto centro į stotį, važiuoja Sodų gatve. Bet, turbūt, retai pagalvojame, kokių sodų ir kas buvo tų sodų savininkas?
Dar XIX amžiaus viduryje, iki nutiesiant geležinkelį ir pastatant stotį, ši gatvė vadinta Strumilos vardu, nes greta jos (maždaug ties dabartinių Sodų g. ir Šopeno g. sankryža) buvo pasodinti Juzefo Strumilos sodai. Juzefas Strumila (Józef Strumiłło, 1774-1847) buvo Ukmergės pavieto bajoras, teisininkas. Tačiau šiais laikais jį žinome kaip vieną pomologijos pradininkų buvusioje Abiejų Tautų Respublikos erdvėje (taip pat ir Lietuvoje) ir įspūdingo sodininkystės, gėlininkystės ir daržininkystės veikalo - „Ogrody północne“ autorių. Šios knygos pirmas leidimas pasirodé Vilniuje, 1820 metais, Antano Marcinovskio spaustuvėje. Vėliau knyga pakartotinai perleista kone 10 kartų.
Įdomu tai, kad šioje knygoje yra pateikiami rekomenduojamų auginti (ir J. Strumilos sode auginamų) vaismedžių sąrašai. Ir tai - vieni pirmųjų vaismedžių veislių sąrašų Lietuvoje. Šiandien susipažinsime su obelims.
1820 metų, pirmajame knygos leidime, rasime: Berliner-apfel, Borstorfer (bursztówki), Calville d'hiver, Calville rouge, Pomme d'Api, Rambour verd-gris (Leder-apfel), Rambour rouge, Reinette d'Angleterre, Reinette d'or, Reinette blanche, Reinette rouge, Reinette franche (Žaliasis renetas), Reinette grise (Pilkasis renetas), Reinette d'Orleans, Stetiner Apfel (Sztetyny), Pomme d'Annanas, Pomme durable une année, Pomme sonnante, Faros grand, Violette, Nonpareille, Weinapfel, Pepping, Aportapfel, Hechtapfel, Hernapfel, Himber apfel, Jungfernapfel, Kaiser apfel, Klarapfel (Oliwne).
Vėlesniuose knygos leidimuose sąrašai šiek tiek skiriasi. Tai rodo autoriaus domėjimąsį naujomis veislėmis ir atliekamus veislių stebėjimus savo sode. Pavyzdžiui, trečiajame, 1834 metų leidime rasime rekomenduojamas tokias obelų veisles: Borstorfer (Bursztówki), Calville d'hiver, Calville rouge, Pomme d'Api, Rambour rouge, Reinette d'Angleterre, Reinette d'or, Reinette blanche, Reinette rouge, Reinette franche, Reinette grise, Reinette d'Orleans, Stetiner Apfel. Be jau minėtų veislių nurodoma, kad „... dar yra ir kitų gerų, kurias auginu savo sode...“. Greta nurodomas ir vaisių prinokimo laikas. Tai: Apporty (Opporto) žieminiai, Annasowe žieminiai, Alabastrowe rudeniniai, Bursztówki plaskie (plokštieji) žieminiai ir Bursztówki podługowate (pailgi) žieminiai, Cukrowe białe (balti) rudeniniai, Cukrowe czerwone (raudoni) vasariniai, Violette d'hiver (Fioletowe žieminiai), Kant-apfel vasariniai, Raudonieji žieminiai kalviliai, Mello di romarino (rozmarynowe) žieminiai, Oliwne białe (baltieji, transparentes) vasariniai, Oliwne cytrynowe (citrininiai, Klarapfel) vasariniai, Oliwne źólte (pomarańczowe, geltoni, apelsininiai) rudeniniai, Peping d'Engleterre žieminiai, Peping de France žieminiai, Peping d'Alllemagne žieminiai, Poziómkowe (Erdbeere-apfel), Renety szampańskie žieminiai, Renety złote (auksiniai) žieminiai, Renety szare (pilkieji) žieminiai, Renety zielone (žalieji) - obuoliai išsilaikantys visus metus iki pat naujų obuolių, Passe pomme rouge (Róźowe jabłka, Rausvieji obuoliai), Sztetyny zielone (žalieji) žieminiai, Sztetyny czerwone (raudonieji) žieminiai, Szklank žieminiai, didžiausi, Węgierskie jabłka (Vengriški obuoliai) žieminiai, Włoskie jabłka (Itališki obuoliai) žieminiai.
XIX amžiaus sodininkai susitikdavo parodose. 1879 metų rugsėjo 13-15 dienomis Šiauliuose vyko žemės ūkio paroda, kurioje buvo ir sodininkystės bei daržininkystės skyriai. Parodos aprašyme, kurį rasime tų pačių metų leidinio „Ogrodnik Polski“ Nr. 7, minima, kad vietinių, Lietuvos sodininkų tarpe, pasižymėjo ir parodos sidabro medaliu buvo apdovanota Blindstrubiškių dvaro savininkė Kazimiera Jančevska. Vertintojų komisija jos kolekcijoje išskyrė [Žemaitijos] grietininius (Crëme de Samogitie) – naują vidutinio dydžio, sniego baltumo minkštimu, rūgštoko, išskirtinio skonio obuolių veislę. Dėmesio taip pat sulaukė labai dideli Aportai (Kaiser Alexander), Grand Richard (Richard Gelber), Astrachanės baltieji (Astrakaner weisser) bei labai gražūs, stalo papuošimui tinkami, tačiau rūgštūs ir neskanūs Šermukšniniai (Jarzębinówka). Kriaušių tarpe dėmesį atkreipė mažutės, bet saldžios sultingos, kvapnios, išskirtinio skonio Bera Gub (Beurré Goubault); pailgos, skanios Bernardynka; mažos, išskirtinės Geroji pilkoji (Grise bonne); taip pat Beurré Diel, Bonchrétien Williams, Fondante de Bois. Ponia Kazimiera parodai taip pat pateikė Impératrice, Washington, Monsieur Jaune, Coes Golden Drop slyvas bei mažas geltonas, kompotams tinkamas slyvas, vadintas mirabelka (Brisette). Visiems, norintiems geriau pažinti šio dvaro vaismedžių kolekciją, rekomenduota profesoriaus Jančevskio knygelė „Zapiski Pomologiczne. Wyniki doświadświadczeń z sadu Blinstrubiskiego na Żmujdzi".Parodoje dalyvavo ir kiti Lietuvos sodininkai. Paturkšlio dvaro savininkas Vladyslavas Laurinavičius atsiuntė 67 veislių obuolius (Kaiser Alexander, Gulderling Gold, žalieji ir baltieji Rambury, Cariškieji (Italienische?), Antaniniai, Šermukšniniai (Jarzębinówki) ir kt. bei vieną vietinę, nepavadintą, bet dėmesio vertą vidutinio dydžio obuolių veislę); 22 veislių kriaušes (Beurré Napoleon, Flaschenbirne ir kt. bei tris vietines veisles be pavadinimų iš kurių viena – sviestinių kriaušių (bery) formos, buvo labai gera) ir 8 veislių slyvas. Vincentas Montvila iš Vaivadiškių atvežė Antaninius, Kaiser Alexander, Tirolio (Tyrolskie) bei labai didelius, geltonus su rausvais ruoželiais Tulos obuolius ir Reine Victoria, Prune poire slyvas. Henrikas Page, prancūzas, vyriausias sodininkas iš Verkių dvaro prie Vilniaus, turėjo vaisių išaugintų ant nykštukinių vaismedžių formų. Šie vaisiai buvo didžiuliai: žieminiai obuoliai Riviere, Pomnie Margile ir kiti. Taip pat Grosse Mignonne persikai, kurie pasižymėjo išskirtiniu skoniu ir dydžiu. Povilas Puzyna iš Didžiųjų Grūžių dvaro atsivežė Kanados, Sultoniškųjų, Štetino (Stettiner) ir Prancūziškų Rambour renetų, Grzechotka książęca ir Kalwila ramburowa obuolius. Rietavo kunigaikštis Bogdanas Oginskis konkursui pateikė kiaušiniškos formos obuolius Franzosische ir Germanien Apfel, taip pat Grosser Katzenkopf, Linnoeus Pippin, Englischer Königsapfel, Königsparmäne, Pariser Rambour Reinette, Lady Henniker. O grafas Vladyslavas Komaras iš Baisogalos – labai neblogų ananasų, juodųjų vynuogių (?), persikų. Parodoje dalyvavo ir du valstiečiai, Gružila iš Raseinių pavieto ir Grinius iš Šiaulių pavieto, pristatę po kelias, labai neblogų obuolių, veisles. Vaismedžių sodinukus parodoje pristatė Vincentas Montvila (jie – aukštai įskiepyti, pripažinti geriausiais, apdovanoti parodos sidabro medaliu); Vladyslavas Laurinavičius; vilniečiai Welleris ir Krake bei Köppe. Parodoje taip pat demonstruotos įvairiausios gėlės ir daržovės.
Kitas sąrašas buvo sudarytas pačioje XIX amžiau pabaigoje. Vilniaus sodininkų draugija iš savo narių sudarė komisiją, kuri, pasitardama su krašte žinomais sodininkais, parengė obelų ir kriaušių veislių, tinkamiausių auginti Lietuvoje, sąrašą. Komisijos nariais buvo Emilis Butkievičius (Emil Butkiewicz), Vilhelmas Dučmanas (Wilhelm Duczman), Vladyslavas Fiorentini (Władysław Fiorentini), Vaclavas Koreva (Wacław Korewa), Vincentas Montvila (Wincenty Montwiłł), Tomašas Niemčynovičius (Tomasz Niemczynowicz), Juzefas Pavlovičius (Józef Pawłowicz), Erykas Veleris (Eryk Weller) ir Bronislavas Vrublevskis (Bronisław Wróblewski). Sąrašas buvo publikuotas leidinyje „Ogrodnik Polski“, 1900 metų kovo mėnesį, Nr. 6.
Čia dalijuosi šio sąrašo rekomenduojamomis obelų veislėmis. Vasariniai obuoliai: Baltasis vasarinis kalvilis (Kalwila biala letnia), Lenkijos popierinis (Papierówka Polska), Virginijos rožinis (Rożanka Wirginijska), Rožinis dryžuotasis kalvilis (Kalwila różowa prążkowana, neabejotinai mūsiškė Smużka letnia (Rotlier Sommer Strichapfel) – prinoksta rugpjūtį, minkštas, skanus ir geras obuolys), Suislepinis (Sujslepper, Łotewskie jabłko). Rudeniniai obuoliai: Tituvka (Tulskie, Titówka), Žemaičių grietininis (Śmietankowe żmujdzkie), Strumiluvka (Strumiłłówka) ir Sierinka (Sierońka) – giminingos veislės, Charlamovo (Charłamowskie, Borowinką biała), Kokso pomona (Cox Pomona, dideli, bet pas mus neišbandyti obuoliai), Aportas (Aport) – tik sausiems dirvožemiams, Bentlebeno Rožinis (Rożanka z Bentleben, Peterburge vadinamas Rusios Gravenšteinu), Geltonasis cukrinis (Żołte cukrowe, Peterburge - Черное дерево). Žieminiai obuoliai: Antaninis (Antonówka), Montvilinis (Montwiłłówka, Graf Nostitz), Lietuvos pepinas (Pepinka Litewska, Glogierówka), Kaselio renetas (Reneta Kasselska), Lietuvos auksinis renetas (Reneta Litewska), Landsbergo renetas (Reneta Landsberska), Harberto renetas (Reneta Harberta, nelabai vertas būti sąraše, nes genda po odele ir [lengvai] krinta nuo medžio), Linėjaus pepinas (Pepinka Lineusza, Bellefleur, nelabai tinka šiaurinėms platumoms, apšąla žiedai, sunkiai augina vaisius vėsesnėmis vasaromis, taip pat kenčia nuo sausros), Boikenas (Bojkena, Boikenapfel), Vihelminis (Cesarz Wilhelm, labia sunkiai mezga vaisius, nes menkiausias lietus ar šalna sunaikina žiedus, jauni medeliai jautrūs ir žiemos šalčiui).
Taip pat stebimos šios obelų veislės: Primate (Primate, vasarinė, labai gera), Snieginis (Fameuse, vėlyva rudeninė), Kunco karališkasis [?] (Kunzen’s Königsapfel, ypač geri obuoliai), Niemčynovičiaus (Niemczynowiecza, pavadinimas yra laikinas, labai geri obuoliai iš Tomašo Niemčynovičiaus sodo Vilniuje), Kokso oranžinis renetas (Cox Orangen R[ene]tte, Boskopo gražusis (Belle de Boscop), vienas skaniausių obuolių, tik reikalauja derlingos, šiltos žemės), Ontario (Ontario), Berno rožinis (Neuer Berner Rosenapfel), Kronselinis (Transparente de Cronsels, Oliwka Kronselska, geri skanūs ir vertingi obuoliai, gera auga, gerai mezga ir menkai kenčia nuo grybelio).
Kodėl svarbu prisiminti senąsias vaismedžių veisles tada, kai kalbame apie gastronomijos istoriją? Juk gastronomijos svarbiausia – skoniai. O bet kurio vaisių ar uogų gaminio – sidro, vyno, trauktinės, užpiltinės, sulčių, sirupo, namų gamybos acto, vaisių marinuotų acte ir raugintų (valgomų kaip garnyrai prie mėsos patiekalų), džiovintų, konservuotų degtinėje arba arake, o taip pat iš vaisių ir uogų pagamintų uogienių, konfitiūrų, marmeladų, drebučių, konfektų, sūrių ir kompotų – skonis, pirmiausia priklausė nuo vaisiaus skonio, kurį lemia veislė. Kai kuriais atvejais, netinkamai parinkta veislė gali būti ir visiškos gastronominės nesėkmės priežastimi. Pavyzdžiui, tame pat „Ogrodnik Polski“ buvo rašoma, kad geriausias obuolių sūris gaunasi maišant kriaušes su obuoliais, o ypač – Dylio Berės veislės kriaušes ir Linėjaus pepinų bei Geležinių veislės obuolius. Taip pat paminėta, jog sūriui labai tinkami ir rojaus obuoliukai.
Na, o jei norėsite ką nors iš paskutiniųjų šių metų obuolių pasigaminti, bene praktiškiausią receptą esu skaitęs Liudvikos Didžiulienės-Žmonos 1893 metų receptų knygoje, kuri pelnytai vadinasi „Lietuvos gaspadinē arba pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti dievo dovanas“. Nei gabaliukas obuolio nebus išmestas, naudojantis šiais receptais. Taigi: „...Kiekvieną abuolį perpjauti į keturias dalis, grudų vietas iszpjauti, žievelę nulupti; tokių abuolių (tik rugsztinių) galima pajimti dvi kapas, suruoszus, kaip pasakiau, sudēti rundeliuosna ir, užpylus vandeniu iki nesuvis apsemiant, prikaisti ir virinti, koliai pasidarys koszē; tada iszpilti stipran maiszelin ir pakabinti, kad varvētų czystan naujan bliudan. Per dvi dienas nuvarvēs; tada sunką (skystimą), mieruojant stiklais, pilti misinginin (žalvarinin) rundelēlin ir užvirinus nugriebti putas ir dēti cukraus ant stiklo sunkos du stiklu, nelabai pilnus, cukraus ir virinti lyg pasidarys tiek, kiek buvo priesz sudējimą cukraus. Beverdant galima pridēti trejatą žiedų erszkēczių arba lapelių jeranimo; nuo to esti labai gardu ir kvepia. Nukaitus supilti stiklinin ar molinin sudelin (indelin). Toks virinys vadinasi „obuoliniai drebucziai“. Koszę, atlikusią maiszelyj, reikia užpilti keliatu stiklų vandens, pridēti cukraus pusantro svaro, virinti bent per dvi adynas, potam sudēti molinin sudelin. Jis labai gerai su blynais valgyti. Žieves abuolių iszdžiovinus sukimszti didelēn plēczkon, užpilti degtine (arielka) ir pridēti ant keturių butelių puse svaro cukraus. Tokia degtinė po pusei metų bus didei gera ir sveika...“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą