XIX a. pradžia Lietuvoje (kaip ir visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos erdvėje) pasižymėjo kulinarinių knygų skaitytojų auditorijos pokyčiu nuo kuchmistrų link gaspadinių.
1783 metais Wojciechas Wielądko, "moteriškos" prancūziškos "La cuisinière bourgeoise..." vertimą dar vis pavadino "vyriškai" - "Kucharz doskonaly...". Bet XIX amžiaus trečiame ir ketvirtame dešimtmečiais gaspadinėms skirtos ir Vilniuje leistos knygos pradėjo rasti savo auditoriją. Pirmiausia tai buvo anuomet populiarios Caroline Eleonore Grebitz vokiškos knygos oficialesni ir - kaip šiais laikais sakytume - piratiniai vertimai į lenkų kalbą. Paskui jau sekė Jano Szyttlerio autorinės ir originalios, gaspadinėms skirtos, knygos.
O ką galėtume vadinti pirmąja žinoma Lietuvos gaspadine? Į šį "titulą" rimtai gali pretenduoti Upytės pavieto teisėjo žmona Julia Bortkiewicz (z Bortkiewiczów) Pietraszewska, gyvenusi Naujadvaryje (Nowy Dwór). Gaspadinė Julija buvo 1839 metais Vilniuje, Maneso Rommo spaustuvėje išleistos receptų knygos "Księga kucharska i gospodarska..." vertėja (iš vokiečių kalbos). Knygą (jos I dalį) galime rasti skaitmeninėje bibliotekoje Polona: https://polona2.pl/.../ksiega-kucharska-i.../4/...
Deja, kaip ir apie daugumą kitų, vėlesnių laikų Lietuvos gaspadinių, apie ponią Juliją biografinės informacijos neturime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą