2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

Estai ir „lietuviškos“ jūros gėrybės

Vasario 24-oji yra Estijos valstybinė šventė, Nepriklausomybės diena. Istoriniu požiūriu estai buvo artimiausia baltams gentis, kalbėjusi visiškai kitokia, indoeuropiečiams nepriskirtinos finų grupės kalba. Dėl ryškaus baltų ir finų kalbų skirtingumo mokslininkams lengviau atsekti praeityje tarp mūsų įvykusius kultūrinius mainus: tai, ką dovanojome finams, jie perėmė kartu su baltišku pavadinimu ir atvirkščiai.
Klajokliai finai priešistoriniais laikais iš baltų perėmė daug žodžių, susijusių su sėslia žemdirbyste ir gyvulininkyste bei žemdirbišku ir gyvulių augintojų maistu. Mes dabartinių estų protėvius išmokėme arti vagas, berti į žemę sėklas, auginti žirnius, pupas, rugius bei linus, laikyti ožkas, avis, jaučius, žąsis, įveisti daržus, valgyti putras (košes), kepti duoną, gaminti alų. Mainais į žemdirbystę ir gyvulininkystę, finų gentys baltus supažindino su vandens kultūra. Mokslininkai spėja, kad iš finų perėmėme burės, šamo, laivo, seliavos, kilkės, sykio (tokia žuvis), kiro pavadinimus. Kai kurie jų perimti ne priešistoriniais laikais, o kur kas vėliau, per istorinių laikų prekybos ryšius. Tokių, vėlyvų skolinių, tarpe dėmesio nusipelno „kultinės“ lietuviškos jūros gėrybės – silkės pavadinimas. Kai kurių mokslininkų nuomone tai suomių „silakka“ ir estų „silk“ atitikmuo.  Silkių patiekalai užima svarbią vietą istorinėje estų virtuvėje. Silkės acto marinate su svogūnais iš Kihnu, silkių salotos, pyragai, užkepėlės iš Saaremaa, Hiiumaa ir Muhu, pieniška bulvių sriuba su silkėmis iš Laanemaa....
Na, o ta proga, mūsų stalui, pasigaminkime lietuvišką silkių patiekalą, aprašytą vienoje seniausių Lietuvoje kulinarijos knygų – Anos Ciundzievickos, 1856 metais Vilniuje išspausdintoje „Lietuvos šeimininkėje...“. Nors patiekalas vadinasi „Marinuotos silkės vasarai”, tačiau jį puikiai galima valgyti ir žiemą. Patiekalui reikia sūdytų (ne marinuotų) silkių file ir riekelėmis pjaustytų saldžiarūgščių obuolių be sėklų ir be žievelės. Silkės ir obuoliai pakaitomis sluoksniuojami į stiklainiuką, barstomi maltais juodaisiais pipirais ir užpilami aliejumi. Mėgstantys rūgštesnį maistą gali įpilti truputį acto. Užpildytas stiklainiukas sandariai uždaromas ir laikomas šaldytuve. Po kurio laiko (2-3 savaičių) galima ragauti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą