Pamiršta Lietuvos gaspadinė

Kai kalbame apie XIX amžiaus Lietuvos kulinarijos knygas lenkų kalba, pirmiausia atsimename 1854 metų Vincentinos Zavadzkos „Lietuvos virėją...“. Geriau apsiskaitęs istorinės gastronomijos mėgėjas dar prisimins 1848 metų Annos Ciundzievickos „Lietuvos šeimininkę...“. Abi šios knygos išleistos Vilniuje. Tačiau tame pat XIX amžiuje turime dar vieną kulinarijos (tiksliau, namų ūkio) knygą, kurios pavadinime puikuojasi žodis „Lietuva“ -  tai 1889 metais Varšuvoje išleista Karolinos Bielozierskos knyga „Naujoji praktiška Lietuvos šeimininkė“ („Nowa praktyczna gospodyni litewska“).  
Pasak autorės, ji „gaspadinaujanti“ jau daugiau kaip tris dešimtis metų, per tą laiką sukaupusi daug receptų, o kai kurie knygoje aprašyti patiekalai buvę apdovanoti aukso medalio diplomu 1888 metų Vilniaus žemės ūkio parodoje. Knygoje ji netalpinusi valgio gamybos receptų, kurie puikiai aprašyti Vincentinos Zavadzkos „Lietuvos šeimininkėje...“, nes toje knygoje šie dalykai puikiai išdėstyti, o ir nėra namų, kuriuose „Lietuvos šeimininkės...“ nebūtų.
Apie knygos autorę informacijos turime nedaug. Karolina Bielozierska (Karolina Biełozierska 1831-1911), kaip ji pati rašo knygos įvade, gyvenusi Lvovščyznos dvare (vietovė buvusi netoli Slonimo, Naugarduko vaivadijoje prie dabartinės Dzieraunaja). Žinoma, turime suprasti, kad  1889 metų „Lietuva“ reiškė ne „etnografinę Lietuvą“, o Lietuvos Didžiają  Kunigaikštystę, tačiau dėl to neturime abejoti „Naujosios praktiškos Lietuvos šeimininkės“ lietuviškumu. Tai tikrai originalus ir neabejotinai labai įdomus Lietuvos gastronomijos istorijos šaltinis.
Daugiau nei 350 puslapių apimties Karolinos Bielozierskos „Naujojoje praktiškoje Lietuvos šeimininkėje“ rasime kone 500 receptų, suskirstytų į šiuos skyrius: apie mėsos sūdymą, daržovių ir vaisių laikymas, sūriai, apie uogienių gamyba, drebučiai, sausos uogienės, konservuoti vaisiai, vaisių ir uogų kompotai, sirupai su cukrumi, sultys be cukraus, džemai, džiovinti vaisiai, meduoliukai, uogų ir vaisių užpiltinės ir ratafijos, degtinės, kiti gėrimai, tešlos kepiniai, saldūs Velykiniai kepiniai, įvairūs glaistai, saldūs kepiniai, duonos, koldūnai ir blynai, šalti desertai ir kiti patiekalai. 
Na, o pabaigai, pabandykime bent vieną Karolinos Bielozierskos receptą. Kadangi artėja Kalėdos, pasigaminkime meduoliukų, kuriuos autorė vadina „rinktiniais“. Meduoliams reikės pusės svaro (apie 185 g) saldžiųjų ir dviejų lotų (apie 24 g) karčiųjų migdolų. Šiuos migdolus nuvalo ir smulkiai sukapoja. Tada svarą (apie 370 g) medaus įkaitina iki virimo, įdeda į jį ir gerai išmaišo svarą (apie 370 g) cukraus. Be to įdeda prieskonius: gvazdikėlius, cinamoną, muskato riešutą, lotą (apie 12 g) gryno valgomojo potašo (šiais laikais jo reikia ieškoti vaistinėse arba sveikos gyvensenos prekių parduotuvėse) ir pusę puodelio rožių vandens. Tada deda  pusantros kvortos (apie 550 g) kvietinių miltų, migdolus ir ketvirtį svaro (apie 0,9 g) cukatų. Viską gerai ir ilgai maišo ir minko kol gaunasi vientisa, prie rankų nelimpanti, tešla. Tada tešlą iškočioja ne per daug plonai, vis pabarstant miltais, stiklinėle ar (dar geriau) taurele „išpjauna“ meduoliukus, kurie kepami ant skardos, ne per daug karštoje krosnyje.