Rašydami
apie XIX amžiaus Lietuvos kulinarinį paveldą negalime aplenkti ir žymiausių to
laikmečio kulinarinių knygų autorių. Jų tarpe neabejotinai pirmoji vieta tenka
Vincentinai Zavadskai, daug kartų perleistos kulinarijos knygos „Kucharka
Litewska“ („Lietuvos virėja“) autorei.
Šiandien
prisiminkime kitą, ne mažiau spalvingą ir ne mažiau kulinariniam paveldui nusipelniusią asmenybę – Jana Šyttlerį (1763-1850). Janas Šyttleris gimė
Varšuvoje, virėjų šeimoje. Per savo gyvenimą dirbo įvairių dvarų virtuvėse.
Tačiau bene ryškiausias jo gyvenimo epizodas – darbas Stanislovo Augusto
Poniatovskio karališkojo dvaro virtuvėje, vadovaujamoje vieno žymiausių to meto
Europos kuchmistrų – Pauliaus Tremono.
1820
metais Janas Šyttleris apsigyveno Vilniuje, kur atsidėjo kulinarinių knygų
rašymui. Mokslininkų jis yra pripažįstamas pirmuoju autoriumi Abiejų Tautų Respublikos
erdvėje, kuris rašė plačiajai visuomenei skirtas kulinarijos knygas. Beje kaip tik jo knygos buvo Vincentinos Zavadskos įkvėpimo šaltiniu. Žinomiausios
jo knygos yra: Kuchnia myśliwska czyli Na
łowach: dla uśmierzenia głodu, dogadzając oraz najdelikatniejszemu smakowi, z
dodaniem rad i przepisów, do urządzenia ubitej zwierzyny czworonożnej lub
ptastwa, tudzież przygotowania naprędce posiłku, z wybranych rozmaitych drobnych
cząstek zwierzyny (1823 m.), Kucharz dobrze usposobiony (1830 m.), Kucharka
oszczędna czyli przepisy dla gospodyn wieyskich łatwego i niekosztownego
sporządzania potraw, opatrzenia spiżarni w potrzebne zapasy, oraz dystylowania
wódek (1835 m.), Kuchmistrz nowy czyli Kuchnia udzielna dla osób
osłabionych, w wieku podeszłym, tudzież do zdrowia powracających w proporcyi na
jedną osobę (1837 m.), Poradnik
dla myśliwych czyli o rozmaitych sposobach zabijania lub łowienia zwierząt, z
przydanemi uwagami obchodzenia się z bronią utrzymaniem koni, układaniem psów i
sokołów do polowania zbieraniem i konserwowaniem trufli urządzaniem wabiów i
t.d. Dzieło dla łowczych i miłośników polowania wielce użyteczne (1839 m.). Dalis šių knygų, originalo kalba, yra pasiekiamos internete, tad paskaitykite patys.
Na o pats Janas Šyttleris mirė Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Deja, kapo vieta nėra žinoma....
Janas Szyttleris mirė 1850 m. birželio 6-ąją Vilniuje sulaukęs garbaus amžiaus - 87-erių metų ir buvo palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. Tačiau jo kapas neišliko - kapinės, kaip ir bažnyčia, buvo uždaryta po 1864/65 metais, o vėliau ir sulygintos su žeme.
AtsakytiPanaikintiLaba diena,
Panaikintiačiū už įdomią žinutę apie palaidojimo vietą. Vadove po Bernardinų kapines parašyta, kad J. Szyttleris palaidotas šiose kapinėse. Gaila, jei palaidojimas prie Šv. Stepono, tai reikštų, kad kapas sunaikintas negrįžtamai.
Rimvydas