2013 m. spalio 25 d., penktadienis

Pamirštas kulinarinių knygų autorius

Rašydami apie XIX amžiaus Lietuvos kulinarinį paveldą negalime aplenkti ir žymiausių to laikmečio kulinarinių knygų autorių. Jų tarpe neabejotinai pirmoji vieta tenka Vincentinai Zavadskai, daug kartų perleistos kulinarijos knygos „Kucharka Litewska“  („Lietuvos virėja“) autorei.
Šiandien prisiminkime kitą, ne mažiau spalvingą ir ne mažiau kulinariniam paveldui  nusipelniusią asmenybę – Jana Šyttlerį (1763-1850). Janas Šyttleris gimė Varšuvoje, virėjų šeimoje. Per savo gyvenimą dirbo įvairių dvarų virtuvėse. Tačiau bene ryškiausias jo gyvenimo epizodas – darbas Stanislovo Augusto Poniatovskio karališkojo dvaro virtuvėje, vadovaujamoje vieno žymiausių to meto Europos kuchmistrų – Pauliaus Tremono.
1820 metais Janas Šyttleris apsigyveno Vilniuje, kur atsidėjo kulinarinių knygų rašymui. Mokslininkų jis yra pripažįstamas pirmuoju autoriumi Abiejų Tautų Respublikos erdvėje, kuris rašė plačiajai visuomenei skirtas kulinarijos knygas. Beje kaip tik jo knygos buvo Vincentinos Zavadskos įkvėpimo šaltiniu. Žinomiausios jo knygos yra: Kuchnia myśliwska czyli Na łowach: dla uśmierzenia głodu, dogadzając oraz najdelikatniejszemu smakowi, z dodaniem rad i przepisów, do urządzenia ubitej zwierzyny czworonożnej lub ptastwa, tudzież przygotowania naprędce posiłku, z wybranych rozmaitych drobnych cząstek zwierzyny (1823 m.), Kucharz dobrze usposobiony (1830 m.), Kucharka oszczędna czyli przepisy dla gospodyn wieyskich łatwego i niekosztownego sporządzania potraw, opatrzenia spiżarni w potrzebne zapasy, oraz dystylowania wódek (1835 m.), Kuchmistrz nowy czyli Kuchnia udzielna dla osób osłabionych, w wieku podeszłym, tudzież do zdrowia powracających w proporcyi na jedną osobę (1837 m.), Poradnik dla myśliwych czyli o rozmaitych sposobach zabijania lub łowienia zwierząt, z przydanemi uwagami obchodzenia się z bronią utrzymaniem koni, układaniem psów i sokołów do polowania zbieraniem i konserwowaniem trufli urządzaniem wabiów i t.d. Dzieło dla łowczych i miłośników polowania wielce użyteczne (1839 m.). Dalis šių knygų, originalo kalba, yra pasiekiamos internete, tad paskaitykite patys. 
Na o pats Janas Šyttleris mirė Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Deja, kapo vieta nėra žinoma....

2 komentarai:

  1. Janas Szyttleris mirė 1850 m. birželio 6-ąją Vilniuje sulaukęs garbaus amžiaus - 87-erių metų ir buvo palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. Tačiau jo kapas neišliko - kapinės, kaip ir bažnyčia, buvo uždaryta po 1864/65 metais, o vėliau ir sulygintos su žeme.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena,

      ačiū už įdomią žinutę apie palaidojimo vietą. Vadove po Bernardinų kapines parašyta, kad J. Szyttleris palaidotas šiose kapinėse. Gaila, jei palaidojimas prie Šv. Stepono, tai reikštų, kad kapas sunaikintas negrįžtamai.

      Rimvydas

      Panaikinti