2017 m. kovo 3 d., penktadienis

Vaikų maitinimas pagal Boguslavą Radvilą

Prieš 350 metų, 1667 metų vasario 27 dieną, gimė Liudvika Karolina Radvilaitė – paskutinioji iš Biržų-Dubingių protestantiškosios Radvilų giminės šakos. Jos tėvas Boguslavas Radvila tais pačiais metais surašė, net šiems laikams prasmingą, instrukciją savo dukters auklėtojams. Ypač įdomi šios instrukcijos „gastronominė“ dalis: „...ir tegul valgo reguliariai, [pusryčius] aštuntą, pietus – vienuoliktą, o vakarienę – šeštą arba septintą. <...> ir, kiek tik galima, reikia ją pratinti prie tam tikrų patiekalų, kurie jai patinka, nes didelė [maisto] įvairovė ligų priežastis yra ir taip pat negerai, jei tarp pusryčių ir pietų ar pietų ir vakarienės kas valgo ar geria. <...> Maitinti per daug delikačiai nereikia. Galima pratinti ir prie grubesnių valgių. Tačiau vengti per daug prieskoniais gardintų ir persūdytų patiekalų, o taip pat svogūnų, cukraus ir vaisių bei panašių karštų ir sunkiai virškinamų dalykų, kurie jos lyčiai ir sveikatai kenkia. Jei norės vaisių, tevalgo geriau juos iš ryto [tuščiu skrandžiu], nes tuo metu juos valgyti sveika, tačiau po valgio vaisiai, kenkia [sveikatai]. Ir tegul vengia stiprių gėrimų, visokių Reino ir vengriškų vynų, petersemonų, sektų, midų ir degtinių, nes šiuos vynus ir degtines tik sveikatai sutrikus vartoti reikia; tačiau, tegul geria lengvą, išlaikytą, skaidrų, nerūgštų alų; taip pat prancūziškus vynus, kartais alikantą arba malvaziją (kai jau tai galės daryti), bet nedažnai. <...> Burną tegul po kiekvieno valgio švariu vandeniu išsiskalauja ir dantis šiurkščia servetėle nutrina, kad neskaudėtų...“.
Kokius patiekalus valgydavo Radvilų vaikai sužinome iš XVIII amžiaus pabaigos dokumentų. Pavyzdžiui, 1783 metų sausio 16 dieną pietums jie valgė perlinių kruopų sriubą, kaliaropę, keptą salsefiją (tragopogon porrifolius, valgomasis pūtelis) ir pulardą; sausio 18 dieną pietums buvo patiekta balinta rūgštynių sriuba, lapinis kopūstas, veršiuko smegenys su padažu ir kepta pularda, o sausio 22 dieną – perlinių kruopų sriuba, morkos ir pularda. Taigi, vaikiškas meniu pakankamai aiškus: sriuba, troškintos ar keptos daržovės ir mėsiškas patiekalas, pagamintas iš ne-grubios, ne raudonos mėsos (dažniausiai paukštienos).
Belieka paskutinis žingsnis – Radviliški, bet vaikiški savaitgalio pietūs. Kad iš tikro atsidurtume Liudvikos Karolinos laikų Radvilų dvare, pasinaudokime XVII amžiaus pabaigoje surašyta šios giminės virėjo receptų knygele bei jos „amžininke“, Stanislawo Czernieckio „Compendium Ferculorum...“. Pirmiausia sriuba. Jai panaudokime XVII amžiaus patiekalo su perlinėmis kruopomis receptą: „...paimk kaplūno, arba žąsies mėsos, susmulkink, sudėk į puodą, įpjaustyk smulkiai svogūnų ir petražolių, užpilk sultiniu, įberk perlinių kruopų, įdėk gero sviesto, pipirų, šafrano. Išvirk ir patiek karštą...“. Antrasis patiekalas – kepta vištiena: „...paimk riebią vištą, supjaustyk gabalais, išimk kaulus, pabarstyk truputį druska. Pavoliok miltuose, dėk į įkaitintą sviestą ir kepk, kad apskrustų. Kai iškeps, sudėk į puodą, pabarstyk cukrumi, pagardink gvazdikėliais, cinamonu, pipirais, citrinos žievele. Pusę kvortos vyno įpilk ir tegul troškinasi...“. Šiems pietums betrūksta tik daržovių – paimkite jų, patroškinkite ir pakepinkite, pagal savo skonį.