2015 m. birželio 2 d., antradienis

Obelų sodai

Pavasaris yra geras laikas sodinti vaismedžius, o orui kiek daugiau sušilus prasideda medelių skiepijimo sezonas, po to obelys žydi... Tikras lietuviškų sakurų laikas... Turguose, parduotuvėse, specializuotuose medelynuose rasime gausybę įvairiausių veislių obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių. Dalis jų vazonuose. Taigi, tarsi tinkamos sodinti visą vasarą. Neesu medelių sodinimo vasarą šalininkas (vasara – skiepijimo metas), bet yra taip, kaip yra. Ne vienam sodo turėtojui kyla tas pats klausimas: ką išsirinkti? Šiandien norėčiau paagituoti už senąsias, daugelį metų mūsų krašte auginamas ir tokiu būdu išbandytas obelų veisles. Taigi, pradėkime juo pradžių...
2008 metais pasirodžiusiame Astos Blažytės interneto leidinyje „Senosios lietuviškos vaismedžių veislės“ kaip „senosios liaudies selekcijos obelų veislės“ įvardintos: Beržininkų ananasas, Lietuvos pepinas, Baltasis alyvinis, Pilkasis alyvinis, Rudens dryžuotasis, Panemunės baltasis, Sierinka, Žemaičių grietininis, Popierinis, Jono pepinas. Autorės nuomone, prie senųjų veislių dar priskiriamos Černoguzas, Lietuvos auksinis renetas, Montvilinis.
O kokias obelų veisles randame senuosiuose Lietuvos pomologijos šaltiniuose? Radvilų giminės interesą sodininkystei randame fiksuotą įdomiame dokumente, pavadintame „Catalogue des arbres fruitier, de france que le Sieur de la Riuiere jardinier fleuriste établi a Strasbourg peur liurer dans ce pays Sauoir“. Pagal kitus, toje pat byloje esančius kontekstinius dokumentus jis priskiriamas XVIII a.  Dokumente paminėtos net 33 obelų veislės: Anžu, Pilkieji, Didieji a Cote, Auksiniai, Roufse, Angliški, Porsapfel Vokiški ir Raudonieji renetai, Didysis raudonasis (Jaučio širdis), Raudonasis a Cote, de Gindere arba Vasarinis ir Baltasis didysis kalviliai, Franc Catu ir Rouge, Violetinis, Chatenier, Bardin, de Glace, Gorge de Pigeon (koks įspūdingas pavadinimas!), Doux Wignon, Rausvasis, Pilkasis ir Baltasis Carpendu, Raudonieji ir Baltieji Rambour, Mažieji ir Didieji Apis, Fenouillette, Šventasis Gautier, Grosbon, Adomo obuoliai, d'Odeur.
Žinomo Vilniaus sodininko (jį mena Sodų g. Vilniuje) Juozapo Strumilos 1820 metais Vilniuje išleistame sodininkystės vadovėlyje – „Šiaurės sodai“ mūsų krašte rekomenduojamos šios obelų veislės: Berliner-Apfel, Borstorfer, Žieminis kalvilis, Raudonasis kalvilis, Pomme d'Api, Žalsvai pilkasis rambouras, Raudonasis rambouras, Anglų renetas, Auksinis renetas, Baltasis renetas, Raudonasisį renetas, Pilkasis renetas, Orleano renetas ir Štetino obuolys. Greta šių veislių autorius dar siūlo Ananasinius, Sonnante, Violet, Faros grand, Non-ppareile, Weinappfel, Pepping, Aportapfel, Hechtapfel, Hernapfel, Himber apfel, Jungfernapfel, Kaiser apfel, Alyvinius obuolius. J. Strumilos pateikiami veislių pavadinimai aiškiai rodo prancūzišką arbą vokišką jų kilmę.
Vieno iš Lietuvos pomologijos pradininkų, didžiulės vaismedžių kolekcijos savininko, profesoriaus Adomo Hrebnickio 1906 metų puikiai iliustruotame „Vaisių atlase“ iš lietuviškų ar Lietuvoje auginamų veislių rasime Antaninį, Lietuvos pepiną, Sierinką, Popierinį, Avietinį, Lietuvos cukrinuką, Černoguzą, Rudens dryžuotąjį.
Kodėl mums reikia senųjų veislių, kai turime šiuolaikinių, puikiųjų, naujųjų desertinių obelų? Ne vien dėl genetinės įvairovės. Šios veislės išbandytos mūsų krašte. Kai kurios jų yra ištvėrusios net „mažąjį ledynmetį“. Tad čionykštės, prisitaikę prie vietinio klimato, dirvožemių ir valgytojų skonių. Kitą vertus, be senųjų veislių negalime rekonstruoti mūsų gastronominio paveldo. Jei netikite, pabandykite pasigaminti sidro iš desertinės veislės obuolių...
Kadangi dabar ne sidro gamybos metas, turėdami laiko pasigaminkime Karolinos Bielozierskos siūlomą patiekalą, kuriam senoviniai (taip vadinamieji „vyno obuoliai“) yra būtini. Patiekalui reikės sluoksniuotos tešlos: galite ją gaminti patys ar pirkti jau pagamintą, šaldytą. Saldžiarūgščius „vyno obuolius“ (tokiems priskiriami Beržininkų ananasas, Avietinis, Lietuvos pepinas, Gravenšteinas) reikia nuplauti, nulupti žievelę, išimti sėklas ir sėklalizdžius, supjaustyti skiltelėmis, pabarstyti cukrumi ir cinamonu. Tešlą iškočiokite plonai, sluoksnis turi būti peilio plonumo ir supjaustykite tokio dydžio kvadratais, kad jų pakaktų suvynioti obuolių gabalėliams.  Obuolių skilteles sudėkite ant tešlos kvadratėlių, tešlos kraštus patepkite plaktu kiaušiniu, suvyniokite ir viršų patepkite tuo pačiu plaktu kiaušiniu. Viršų apibarstykite rupaus cukraus ir trintų džiūvėsių mišiniu. Kepkite krosnyje arba orkaitėje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą