2018 m. kovo 25 d., sekmadienis

Prie lietuviškos dietologijos ištakų

Vilhelmas Storosta-Vydūnas, 1928 metais Tilžėje pasirodžiusiame veikale „Sveikata Jaunumas. GroƷê“, rašė: „...parodau šiuo veikalu maždaug tai, kaip aš pats stengiaus iš mažų dienų silpną savo sveikatą stiprinti – tvirtinti. Tam tad studijavau įvairiausius mokslus apie sveikatos palaikymą...“. Taigi, turime idėjas, atitinkančias klasikinį šiuolaikinės dietologijos apibrėžimą. Tad, minėtą Vydūno veikalą, galime laikyti vienu pirmųjų lietuviškų dietologijos vadovėlių. O ir pati Vydūno dietologija – iš tikro pagrįsta nelengva gyvenimiška patirtimi. Užtektų tik pasakyti, jog savo sukurta dieta autoriui pavyko suvaldyti tuo metu praktiškai neįveikiamą tuberkuliozę ir (skirtingai nuo daugumos kitų, anuomet sirgusių šia liga) sulaukti garbaus 84 metų amžiaus. Svarbu tai prisiminti dabar, nes kovo 22 dieną minėjome knygos autoriaus 150 metų gimimo jubiliejų, o 2018 metai Lietuvoje yra paskelbti ir Vydūno metais. O dietos ir dietologai yra tapę neatskiriama šiuolaikinės gastronominės kultūros dalimi.
„Sveikata Jaunumas. GroƷê“ apima įvairius – fizinius ir dvasinius – sveikos gyvensenos aspektus. Jų tarpe nemažai vietos skiriama sveikam maitinimuisi. Jei reikėtų trumpai apibrėžti Vydūno sveikos mitybos principus, jie būtų: natūralumas, įsiklausymas į kūno poreikius, nevalgymas sveikatai žalingo maisto. Jo patiekaluose neieškokime mėsos, tačiau jie nėra grynai vegetariški (vartojami kiaušiniai, pieno produktai). Vydūnas vertino termiškai neapdorotą maistą, tačiau nebuvo vien žaliavalgystės šalininku. Aptardamas pavasarį valgytinus produktus ir patiekalus, autorius rašo: „...Kiek galint reikėtų rytmečiais valgyti vaisių su duona. Pietumis – visokių žalių daržovių, vakarienei — ką nors ir virto. <...> Pavasarį reiks pažvelgti į sprogstantį žalumą. Tada visokie lapai ir sprogai tinka su lėšukais ir t. t. Senosios bulvės pavasaryje tik menkesnio jautrumo žmonėms tinka. Kurie mėgsta dar valgyti kiaušinių, tiems šiuo laiku bus geriausia jų valgyti. Bet ir pienas, ir kas iš jo padaroma, karvėms jau ilgesnį laiką ganykloj esant, maistui labai tinkama, sveikatai labai naudinga...“. „...Rytmečiais <...> Pavasarį tiks riešutai, figos ir duonos riekelė su sviestu. Toliau imsimės visokių žalių naujybių. Svarbios šiam laikui kresės, pienės, dilgėlės, jauni sravžolių lapeliai. <...> Pietums <...> Pavasarį galima iš sprogstančių žalumų virti sriubą ir ją valgyti su visokiomis tyrėmis, duona arba bulvėmis. <...> Vakarienei <...> Pavasarį ir vasarą valgysime pradžioj gal kokią grikių tyrę su sirupu arba, toliau, uogų su grietine, arba panašių lengvai suvirškinamų dalykų su duonos riekele ir t.t....“. Ir dar prideda: „...pagaliau patariame kiekvienam pačiam pasistengti parinkti sau tinkamus valgius sekant paduotus pavyzdžius...“.
Stebina platus ir aniems laikams kiek netikėtas, Vydūno minimų maisto produktų asortimentas. Pavyzdžiui, liesiems žmonėms jis rekomenduoja tokius produktus: „...sviestas, palminas, alyvų sultys, riešutai, grūstienė, ryžiai, sago, kviečiai, avižų kruopos, ruginiai miltai ir duona, migdolai, didiejie ir parariešutai, grietinė; alyvos, medus, korintai, razinos, figos, datulės, bulvės, vynuogės (nelaistytos vario vitriolu), cukriniai burokai; krienos, salierės, slyvos, bananos, kriaušės, vyšnios; žalios jaunos pupos, morkai, kohlrabi, pienės, ridikai, špinatas, ananos, erškėtuogės, abrikosės, mėlynės, avietės, rūgštynės, agurkai, įvairūs kopūstai, didiejie agurkai, melonės, agurkai, tomatos, svogūnai, oranžos, bruknės, spanguolės, obuoliai....“. Kitoje vietoje rekomenduojamų daržovių ir vaisių sąraše minimi: „...bulvės, valgomi kaštonai, kremtropės, salierės, morkai, raudoni burokai (batviniai), cukriniai burokai, raudoni ridikėliai, juodi ir balti ridikai, krienos, špinatai, balti kopūstai (žali valgytini), raudoni, virsinginiai, žaliejie ir žydintiejie kopūstai, rabarbaro stiebai, rūgštynės, žalios pupos, žali žirniai, tomatos, agurkai, didiejie agurkai, salotos, jauniejie pienių lapai, kresės, builiai, baravykai, retgrybiai, kartiejie pelkinukai, saldiejie grybai...“.
Toliau yra pateikiami rekomenduotini patiekalų receptai. Pirmasis, žinoma, duonos: „...Mažai duonutei užtenka 2 kg miltų. Vakare įmaišoma. Atvirinus l ltr. vandens, jis užpilamas ant 100 gr sviesto arba alyvų sulčių (aliejaus), ant 2 šaukštų medaus (arba saldžiųjų burokų sulčių) ir maža druskos. Visam sutirpus ir kiek praaušus, į tai miltai įmaišomi ir viskas šiltai pastatoma. Antrą rytą tešla minkoma ir po valandos kepama lengvu karščiu 4 valandas su viršum. Į krosnį įstatomas dar ir puodeliukas su vandenimi. Garai, kurie tada pasidaro, neleidžia duonai juodai apdegti....“. O toliau – įvairūs kitokių patiekalų receptai: keptos daržovės, kiaušinienė, sumuštiniai, salotos, košė, sriubos. Vieną jų galima ir čia pateikti: „...Daržovių sriuba yra verdama ant labai lengvos ugnies, sudėjus visokių žalių daržovių, įvairių kopūstų, smulkiai sudrožinėtų svogūnų, kohlrabių, morkų ir taip toliau, priplakus smulkių kvietinių, svieste pašutintų miltų. Pagardinimui galima pridėti ir petruškų, mažuma krienų arba kito ko, kaip kurs mieliau mėgsta. Druskos nedaug. Tinka su ja valgyti skyrium virtas bulves....”.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą