Lietuviškos virtuvės prieskonis

Lapkričio pradžia yra tinkamas laikas pasirūpinti vieno svarbiausiųjų lietuviškosios virtuvės prieskonių – krienų šaknų. Krienas (lot. armoracia rusticana) kildinamas iš pietryčių Europos ir vakarinės Azijos dalies, žmonėmis žinomas ir maistui vartojamas nuo priešistorinių laikų. Kai kurie mokslininkai (Courter J.W., Rhodes A.M.) krienus kildina iš regiono tarp Suomijos ir Lenkijos (į šį regioną pakliūva Lietuva) ir teigia, kad slavų bei baltų kalbose žinomas augalo pavadinimas yra pirminis, iš čia vėliau plitęs visoje Europoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje krienus (šaknis ir lapus) maistui vartojo valdovai ir didikai, bajorai ir miestiečiai, jie puikiai žinomi ir valstietiškoje virtuvėje.  

Taigi, krienų šaknys iškasamos, nuplaunamos, nuskutamos ir sutarkuojamos. Tarkuoti geriausia vėdinamoje patalpoje, nes krienai “kandžiojasi”. Po to sutarkuotą masę užpilame verdančiu vandeniu (taip sumažinsime krienų aštrumą). Pagal skonį įdedame aliejaus, druskos, cukraus ir rūgšties (citrinos sulčių, citrinos rūgštelės ar acto). Kai kas, dar spalvina burokėlių sultimis. Skanaus.