Gegužės 8 dieną
visas frankofoniškas pasaulis minėjo Romaino Gary gimimo šimtmetį. Anot
Britannica enciklopedijos Romainas Gary yra lietuvių kilmės Prancūzijos
rašytojas, gimęs ir vaikystę praleidęs Vilniuje. Šį savo gyvenimo etapą jis
jautriai ir su humoru aprašė autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Romane
rasime nedaug kulinarinių detalių, bet viena jų tikrai iškalbinga –
rachatlukumas. Šiuo skanėstų būsimąjį rašytoją vaišino keistuolis kaimynas,
ponas Piekielny. Praėjus daugeliui metų Romenas Gary rašė: „...aš tebemėgstu
rachatlukumą...“.
Kas tas garsusis rachatlukumas? Tai rytietiškos kilmės (Osmanų imperija, Persija) saldumynas žinomas Balkanuose ir kitose Osmanų imperijos okupuotose teritorijose. Pasakojama, kad šį saldėsį XVIII amžiuje išradęs sultono virėjas Ali Muhiddin Haci Bekiras, tačiau moksliniai tyrimai rodo panašių saldėsių regione buvus dar XIV-XV amžiais. Saldėsio pavadinimas kilęs nuo arabiškojo „rahat al-hulqum“ ir reiškiąs kažką panašaus į „atgaiva burnai“. Ne vienas mūsų, lankęsis Turkijoje ar Balkanuose, esame jo ragavę.
Saldėsis gaminamas iš vaisių ir
uogų sulčių ar sirupo, kaip tirštiklį, naudojant krakmolą. Populiariausi
skoniai – rožių, citrinų ir apelsinų. Taigi – tai savotiškas mūsiško kisieliaus
giminaitis. Tik rachatlukumas yra ne gėrimas, jo konsistencija panaši į želinio
saldainio. Neretai jie barstomi cukraus pudra. Jei norėsite pasigaminti patys –
šio patiekalo receptų gausu internete.
Kas tas garsusis rachatlukumas? Tai rytietiškos kilmės (Osmanų imperija, Persija) saldumynas žinomas Balkanuose ir kitose Osmanų imperijos okupuotose teritorijose. Pasakojama, kad šį saldėsį XVIII amžiuje išradęs sultono virėjas Ali Muhiddin Haci Bekiras, tačiau moksliniai tyrimai rodo panašių saldėsių regione buvus dar XIV-XV amžiais. Saldėsio pavadinimas kilęs nuo arabiškojo „rahat al-hulqum“ ir reiškiąs kažką panašaus į „atgaiva burnai“. Ne vienas mūsų, lankęsis Turkijoje ar Balkanuose, esame jo ragavę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą