Daugelis kontinentinių europiečių ne kartą
pasijunta suglumę tuomet, kai tenka iš arčiau susipažinti su Jungtinės Karalystės
gyvenimu. Ir čia yra ne vien kairiapusis eismas ar kitokie elektros kištukai.
Štai, pavyzdžiui, viena iš Britų sandraugos nacionalinių švenčių - Karaliaus ar
Karalienės gimtadienis. Šventės datą lemia ne tikroji valdovo gimimo diena, o
nacionaliniai Britų sandraugos šalių sprendimai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tai
gali būti pirmasis, antrasis ar trečiasis birželio šeštadienis, o Kanadoje -
paskutinysis pirmadienis prieš gegužės 25-ąją dieną.
Birželio mėnesį vykstanti oficialioji Karalienės gimimo diena yra gera proga prisiminti Lietuvos ir Anglijos istorinius ryšius (taip pat ir gastronominius). Istoriniuose dokumentuose paliudyti tiesioginiai Anglijos ir Lietuvos diduomenės kontaktai siekia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus. 1390 metais Vytautas, siekdamas susigrąžinti valdžią Lietuvoje, padedamas Vokiečių ordino, kartu su Derbio grafu Henriko Bolingbroku puolė Vilnių. Po devynerių metų šis didikas tapo Anglijos karaliumi Henriku IV. 1392 metais kitas anglų riteris Henrikas Persy, atvykęs iki Vokiečių ordino žemių, atsisakė pulti Lietuvą, nes asmeniškai pažįstąs Vytautą ir žino jį esant geru krikščioniu. Vytauto laikais Vilniuje lankėsi tryliktasis Voriko (Warwick) grafas Ričardas de Beauchapas. Savo kelionės aprašyme jis teigia, kad šios viešnagės metu prie jo prisijungęs jaunas Lietuvos didikas iškeliavo kartu į Angliją ir Londone buvo pakrikštytas Tomo vardu.
Na, o gastronominius mūsų šalių ryšius atspindi patiekalai, kurių pavadinimuose randame žodį „angliškas“: angliški (kvepiantieji) pipirai, angliškos salotos, angliškas padažas, angliška sriuba.... Šios dienos receptas yra apimtas iš Jano Szyttlerio 1833 metais Vilniuje išspausdintos kulinarijos knygos „Kucharz dobrze usposobiony“. Tai angliškas „rost bratyl“ mėsos gabalas. Šiam patiekalui reikia nugarinės su šonkauliais dar kitaip vadinamos kotletine nugarine. Mėsa porą dienų marinuojama moliniame inde apibarstyta druska, uždengta griežinėliais pjaustytais svogūnais, nesmulkintais lauro lapais, griežinėliais pjaustytomis citrinomis ir trupučiu alyvuogių aliejaus. Tada kepimo popierių reikia gausiai ištepti sviestu, suvynioti mėsą į šį popierių ir kepti nuolat laistant išsiskyrusiais riebalais. Mėsai pusiau iškepus ji išvyniojama iš popieriaus ir toliau kepama laistant lydyto sviesto, sultinio ir citrinos sulčių mišiniu. Kai iškepa – patiekiama aplieta tuo pačiu sviesto, sultinio ir citrinos sulčių mišiniu.
Birželio mėnesį vykstanti oficialioji Karalienės gimimo diena yra gera proga prisiminti Lietuvos ir Anglijos istorinius ryšius (taip pat ir gastronominius). Istoriniuose dokumentuose paliudyti tiesioginiai Anglijos ir Lietuvos diduomenės kontaktai siekia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus. 1390 metais Vytautas, siekdamas susigrąžinti valdžią Lietuvoje, padedamas Vokiečių ordino, kartu su Derbio grafu Henriko Bolingbroku puolė Vilnių. Po devynerių metų šis didikas tapo Anglijos karaliumi Henriku IV. 1392 metais kitas anglų riteris Henrikas Persy, atvykęs iki Vokiečių ordino žemių, atsisakė pulti Lietuvą, nes asmeniškai pažįstąs Vytautą ir žino jį esant geru krikščioniu. Vytauto laikais Vilniuje lankėsi tryliktasis Voriko (Warwick) grafas Ričardas de Beauchapas. Savo kelionės aprašyme jis teigia, kad šios viešnagės metu prie jo prisijungęs jaunas Lietuvos didikas iškeliavo kartu į Angliją ir Londone buvo pakrikštytas Tomo vardu.
Na, o gastronominius mūsų šalių ryšius atspindi patiekalai, kurių pavadinimuose randame žodį „angliškas“: angliški (kvepiantieji) pipirai, angliškos salotos, angliškas padažas, angliška sriuba.... Šios dienos receptas yra apimtas iš Jano Szyttlerio 1833 metais Vilniuje išspausdintos kulinarijos knygos „Kucharz dobrze usposobiony“. Tai angliškas „rost bratyl“ mėsos gabalas. Šiam patiekalui reikia nugarinės su šonkauliais dar kitaip vadinamos kotletine nugarine. Mėsa porą dienų marinuojama moliniame inde apibarstyta druska, uždengta griežinėliais pjaustytais svogūnais, nesmulkintais lauro lapais, griežinėliais pjaustytomis citrinomis ir trupučiu alyvuogių aliejaus. Tada kepimo popierių reikia gausiai ištepti sviestu, suvynioti mėsą į šį popierių ir kepti nuolat laistant išsiskyrusiais riebalais. Mėsai pusiau iškepus ji išvyniojama iš popieriaus ir toliau kepama laistant lydyto sviesto, sultinio ir citrinos sulčių mišiniu. Kai iškepa – patiekiama aplieta tuo pačiu sviesto, sultinio ir citrinos sulčių mišiniu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą