Lietuviški vardai užsienio kulinarijos knygose II

Šiandien tęsiame mūsų dar sausio mėnesį pradėtą kelionę po užsienio šalių kulinarijos knygas. Tikslas lieka tas pats – lietuviški patiekalai. Šį kartą aplankysime Prancūzijos virtuvę - vieną svarbiausių Europos gastronomijoje, įtrauktą į UNESCO „Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“. Tiksliau, pavarstysime XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje šioje šalyje išleistas kulinarijos knygas. Užbėgdamas už akių turiu pastebėti, kad to meto prancūzai buvo politiškai korektiški ir lietuvišką (taip pat ir lenkišką) virtuves priskyrė Rusijai, nes tiek lietuviai, tiek lenkai tuo metu buvo Rusijos imperijos okupuotos tautos.
Taigi, 1856 metais Paryžiuje pasirodė garsi prancūzų kulinarijos knyga, dviejų tomų „La Cuisine classique...“ (autoriai Urbain Dubois ir Émile Bernard), kurioje publikuoti du, su mūsų kraštu siejami, receptai: lietuviška žąsų subproduktų sriuba bei lietuviškas padažas. Po ketverių metų išleistoje Alphonse Petito „La gastronomie en Russie“ rasime net 6 lietuviškus patiekalus: lietuvišką sriubą, lietuviškus virtinius, vadinamus „varenikis“, sterką lietuviškai, lietuvišką briedienos kepsnį, troškintą briedieną lietuviškai ir lietuvišką suflė. 1872 metais išleistoje, mums jau pažįstamo Urbain Dubois, knygoje „Cuisine de tous les pays...“ rasime lietuviškos antienos sriubos ir kurapkų, paruoštų lietuviškai, receptus.  

Dar keli, mūsų kraštą reprezentuojantys, patiekalai minimi kituose to meto veikaluose. Deja, jų receptai nėra pateikiami. Prancūzų dramaturgas Guillaume Victor Émile Augieras (1820-1889) vienoje savo dramų mini Reino karpį, paruoštą lietuviškai, o 1910 metų amerikietiškame kulinariniame žurnale „The Chief“ aptinkame bene egzotiškiausią prancūziškos dvasios patiekalą - lokienos (lokio mėsos) ketvirtį „à la Lithuanienne“.